Bendravimas: įvairovė ir ribos
1. BENDRAVIMO TIPAI, RŪŠYS IR FORMOS
Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname ir daug metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai. Todėl skiriami įvairūs bendravimo tipai, rūšys ir formos.
Pagal tai, kas dalyvauja bendravimo procese, skiriami bendravimo tipai:
- vidinis (asmeninis, intraasmeninis),
- išorinis (socialinis, interasmeninis).
Vidinis bendravimas – tai asmens bendravimas su pačiu savimi (pvz., meilė ar priekaištai sau). Puikios intraasmeninio bendravimo iliustracijos yra posakiai: „Mane baigia užgraužti sąžinė”, „Pasižiūrėk į save iš šalies” ir pan. Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad asmenybė susideda iš kelių dalių, panašių į kompiuterio diskus. Vidinis bendravimas vyksta tarp šių dalių.
Išorinis bendravimas – tai bendravimas su kažkuo, esančiu už mūsų asmenybės ribų. Dažniausiai būtent apie jį ir galvojame, vartodami šią sąvoką kasdienėje kalboje. Šiame vadovėlyje bendravimas be papildomų apibūdinimų taip pat dažniausiai reiškia išorinį bendravimą.
Išorinis bendravimas gali būti įvairių rūšių
- Tarpasmeninis bendravimas – tai bendravimas tarp dviejų žmonių.
- Grupinis bendravimas – kai tarpusavyje bendrauja grupė žmonių.
- Asmens ir grupės bendravimas – tai vieno dominuojančio asmens bendravimas su grupe, tarkim, kai vadovas bendrauja su pavaldiniais. Toks bendravimas kaip sexpazintys gali būti ir viešas, su formalia grupe – pvz., tarp lektoriaus ir auditorijos. Kai asmuo, naudodamasis šiuolaikinėmis masinės komunikacijos priemonėmis, bendrauja su labai didele auditorija, bendravimas vadinamas
- Tarpgrupinis bendravimas – kai susitinka „jie” ir „mes”, tarkim, dviejų sporto komandų sirgaliai. Kai grupės atstovauja skirtingoms kultūroms, toks tarpgrupinis bendravimas vadinamas tarpkultūriniu.