Bendravimas ir pazintys

Bendravimas: įvairovė ir ribos

1. BENDRAVIMO TIPAI, RŪŠYS IR FORMOS

Bendravimas yra daugialypis reiškinys. Bendravimu vadiname ir daug metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, ir aktoriaus pasi­rodymą publikai. Todėl skiriami įvairūs bendravimo tipai, rūšys ir formos.

Pagal tai, kas dalyvauja bendravimo procese, skiriami bendravimo tipai:

• vidinis (asmeninis, intraasmeninis),
• išorinis (socialinis, interasmeninis).

Vidinis bendravimas – tai asmens bendravimas su pačiu savimi (pvz., meilė ar priekaištai sau). Puikios intraasmeninio bendravimo iliustracijos yra posakiai: „Mane baigia užgraužti sąžinė”, „Pasižiūrėk į save iš šalies” ir pan. Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad asmenybė susideda iš kelių dalių, panašių į kompiuterio diskus. Vidinis bendravimas vyksta tarp šių dalių.

Išorinis bendravimas – tai bendravimas su kažkuo, esančiu už mūsų as­menybės ribų. Dažniausiai būtent apie jį ir galvojame, vartodami šią sąvoką kasdienėje kalboje. Šiame vadovėlyje bendravimas be papildomų apibūdini­mų taip pat dažniausiai reiškia išorinį bendravimą.

Išorinis bendravimas gali būti įvairių rūšių

• Tarpasmeninis bendravimas – tai bendravimas tarp dviejų žmonių.
• Grupinis bendravimas – kai tarpusavyje bendrauja grupė žmonių.
• Asmens ir grupės bendravimas – tai vieno dominuojančio asmens bendravimas su grupe, tarkim, kai vadovas bendrauja su pavaldiniais. Toks bendravimas kaip sexpazintys gali būti ir viešas, su formalia grupe – pvz., tarp lek­toriaus ir auditorijos. Kai asmuo, naudodamasis šiuolaikinėmis masinės komunikacijos priemonėmis, bendrauja su labai didele auditorija, ben­dravimas vadinamas
• Tarpgrupinis bendravimas – kai susitinka „jie” ir „mes”, tarkim, dviejų sporto komandų sirgaliai. Kai grupės atstovauja skirtingoms kultūroms, toks tarpgrupinis bendravimas vadinamas tarpkultūriniu.
•