Thefacebook įkvėpimo pasisėmė ir iš kito svarbaus šaltinio – vadinamųjų paliekamų žinučių, kurias AIM vartotoj ai galėdavo palikti prie savo profilio, kol nesėdi prie kompiuterio. Šias trumpas, turiningas frazes AIM vartotojai naudojo, norėdami pademonstruoti savo kūrybingumą. Nors toje eilutėje užtenka vietos vos keliems žodžiams, vartotojai į juos sugeba įsprausti politinius pasisakymus, humorą, taip pat praktines savo buvimo vietos nuorodas. Šios AIM paliekamos žinutės Cukerbergui atrodė tokios svarbios, kad anksčiau buvo ėmęsis kurti tokį programinį įrenginį, kuris praneštų, kai pasikeičia draugų žinutės. Thefacebook artėjo prie to, kad taps stipria AIM paliekamų žinučių ir pranešimo apie jų pasikeitimus įrenginio kombinacija – vieta, kur vartotojas gali patalpinti daugiau informacijos apie save, o draugai galėtų patogiai ją sekti. (Šiandien feisbuke naudojami būsenos atnaujinimai yra tiesioginis AIM paliekamų žinučių paveldas.)
Tiek Course Match, tiek Facemash buvo paleistos iš Cukerbergo nešiojamojo kompiuterio per bendrabučio tinklą, tačiau Course Match sėkmė jam kainavo standųjį diską. Cukerbergas prarado nemažai jame sukauptos informacijos. Be to, nemalonumų iš komisijos dėl Facemash jis iš dalies susilaukė dėl to, kad puslapį patalpino Harvardo serveryje. Todėl Šįkart vyrukas veikė kur kas protingiau. Paieškojęs internete, rado išteklių nuomos kompaniją Manage. com. Ten įvedė savo kreditinės kortelės numerį ir pradėjo mokėti po aštuoniasdešimt penkis dolerius kas mėnesį už serverį. Štai ten ir buvo laikoma Thefacebook programinė įranga bei duomenys. Tai jau buvo Thebacebook.com, o ne http://www.harvard.edu tinklo dalis. Nors dar nebuvo tuo tikras, tačiau kažkur sąmonės gilumoje Cukerbergas tikėjo, kad šis projektas bus kai kas daugiau nei trumpalaikis pasismaginimas.
Štai dar vienas ženklas, iŠ kurio Markas sprendė, kad turėtų įvykti kai kas neįprasto: jis sutarė su verslo gyslelę turinčiu bendrakursiu. Daugiau rasite mūsų bloge http://erotinespazintys.weebly.com/.